- kniurkinti
- kniùrkinti, -ina, -ino caus. kniurkti; virkdyti, niurkyti: Vaikai katiną kniùrkina Ms. Kam tu tą vaiką kniurkini? Ps. Išgirdau, ka kaži kas vaiką kniùrkina Vdk. Nekniùrkink anos, juk ana tau nėko nepadarė Brs. Boba kniùrkina savo kūdikį J. Merga kniùrkino savo kūdikį, kol nukniurkino J.
Dictionary of the Lithuanian Language.